- staigybė
- staigýbė sf. (1) DŽ, staigỹbė (2) NdŽ, KŽ; S.Dauk 1. N, KŽ ūmumas, greitumas: Ant staigýbės atsitraukiau – gyvatė kaip grėblakotis Žr. 2. staigumas, statumas: Kokia čia staigýbė kalno J. O ten toki staigýbė to kalno, arkliai ka leka! KlvrŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.